kliugaklynis

kliùgaklynis (hibr.) sm. (1) menk. 1. kas su nudribusiu kelnių klynu: Motkė (Motiejus) toks kliùgaklynis: kai eina, tai tas klynas tik kliuga Gs. 2. prk. apsileidėlis, drimba: Jį su viena ranka mėtau – ką jis, toks kliùgaklynis! Žvr. Gerai tam kliùgaklyniui, tegul čia nelenda Alk. Eik tu, kliùgaklyni! Grš.